1. Pagrindiniai dizaino principai ir pagrindinė ideologija:
(1) Įgyvendinti pagrindinę „į žmones orientuotos“ ideologijos idėją;
(2) Įgyvendinti saugios gamybos politiką „pirmiausia saugumas, pirmiausia prevencija“;
(3) Pasirinkite įrangą, kuri sunaudoja mažai energijos, yra labai efektyvi, saugi ir patikima, lengvai valdoma ir prižiūrima;
(4) Pasirinkti pagrįstas kasybos technologijas ir plėtros bei transportavimo planus, siekiant techninio patikimumo ir ekonominio racionalumo, kartu vengiant pavojų aplinkai kuriant ir naudojant mineralinius išteklius.
2. Pagrindinis projekto turinys apima gamybos sistemas ir pagalbines sistemas, kurios daugiausia skirstomos į šias tris dalis:
(1) Kasyba:
Atviros kasybos ribos nustatymas;
Plėtros metodų ir kasybos metodų nustatymas;
Gamybos proceso parinkimas;
Gamybos įrangos pajėgumų patikrinimas ir parinkimas (išskyrus rūdos perdirbimo ir išorinio transportavimo įrangą bei įrenginius).
(2) Pagalbinė sistema:
Kasybos teritorijos bendrasis planas transportui;
Kasybos elektros energijos tiekimas, mašinų priežiūra, vandens tiekimas ir drenažas, šildymas;
Kasybos skyrių ir gamybos bei gyvenamųjų patalpų statyba;
Sauga ir pramoninė higiena;
Aplinkos apsauga kasybos zonose.
(3) Numatomos įmonės investicijos ir ekonominė nauda.
Remiantis turima informacija ir dabartine kasybos situacija, pasikonsultavus su savininku, šis projektas pateikia tik išsamų kasybos projekto projektą. Pagalbiniai įrenginiai (pvz., mechaninė priežiūra, automobilių priežiūra, elektros priežiūra, vandens tiekimas, elektros tiekimas, išorinis transportas ir ryšiai kasybos vietoje) ir gerbūvio įrenginiai yra tik preliminariai įvertinti. Savininkas atlieka atitinkamus techninius pakeitimus, remdamasis pradiniu įrenginiu, palyginti su projektu, kad atitiktų projekto reikalavimus. Šiame projekte į bendras investicijas įtrauktas tik numatomas biudžetas finansiniam vertinimui ir ekonominei analizei.
3. Prevencinės priemonės projektuojant:
Ožkos gydymo metodai
Klinčių kasyklose, uždarius duobę, galima sodinti medžius arba juos persodinti, užpylus dirvožemiu.
Priemonės, užtikrinančios atvirų kasyklų šlaito galutinį stabilumą ir užkertančios kelią šlaito griūtiai
(1) Kasybą vykdyti pagal atitinkamus projektavimo parametrus ir laiku įrengti saugos platformas.
(2) Sprogdinant šalia galutinės ribinės būsenos, naudojamas kontroliuojamas sprogdinimas, siekiant išlaikyti uolienų masės vientisumą ir ribinės būsenos stabilumą.
(3) Reguliariai tikrinkite šlaitų ir pakraščių stabilumą ir nedelsdami nuvalykite palaidus plūduriuojančius akmenis. Valytojai privalo dėvėti apsauginius šalmus, prisisegti saugos diržus arba saugos virves.
(4) Įrengti už kasybos teritorijos ribų tinkamose vietose pertraukiamuosius griovius ir laikinus drenažo griovius kasybos teritorijoje, kad būtų laiku pašalintas susikaupęs vanduo kasybos teritorijoje ir išvengta šlaito griūties dėl panirimo į vandenį.
(5) Silpnų uolienų šlaitams, pvz., grunto šlaitui, atmosferos zonos šlaitui, lūžių zonos šlaitui ir silpnam tarpsluoksnio šlaitui, naudojami tokie armavimo metodai kaip inkarinis purškimas, skiedinio mūras ir purškiamas betonas.
Elektros pavojų prevencija ir žaibosaugos priemonės
Kasyklose yra mažiau ir daugiau koncentruotos elektros įrangos. Siekiant išvengti elektros smūgio nelaimingų atsitikimų, reikėtų imtis šių priemonių:
(1) Generatoriaus patalpoje įrengti saugos įtaisus, metalines tvoreles prie langų ir saugos įspėjamuosius ženklus;
(2) Generatoriaus patalpoje įrengti vieną kasybos įkrovimo avarinį žibintą ir 1211 gesintuvą;
(3) Atidarykite generatoriaus patalpos duris į išorę, kad būtų lengviau pabėgti;
(4) Pakeisti kai kurias linijas senstančia izoliacija, ištaisyti nestandartines linijas ir sutvarkyti elektros linijas generatoriaus patalpoje, kad būtų užtikrintas tvarkingas išdėstymas; Linijos, einančios per matavimo patalpą, turi būti atskirtos ir negali būti surištos, bei apsaugotos izoliacinėmis movomis;
(5) Laiku suremontuoti ir pakeisti sugedusius elektros prietaisus skirstomojoje skydinėje;
(6) Įrangoje, kurioje kyla mechaninių avarijų pavojus, turi būti įrengti avarinio išjungimo įtaisai. Valant ir šluostant įrangą griežtai draudžiama skalauti vandeniu arba valyti elektros įrangą drėgnu skudurėliu, kad būtų išvengta trumpojo jungimo ir elektros smūgio;
(7) Elektros priežiūros saugos priemonės:
Įdiegti darbo talonų sistemą, darbo leidimų sistemą, darbo priežiūros sistemą, darbo pertraukimo, perkėlimo ir nutraukimo sistemą elektros įrangos priežiūrai.
Darbus esant žemai įtampai turėtų prižiūrėti tam skirtas personalas, naudojant įrankius su izoliuotomis rankenomis, stovint ant sausų izoliacinių medžiagų, mūvint pirštines ir apsauginius šalmus bei vilkint ilgomis rankovėmis drabužius. Griežtai draudžiama naudoti tokius įrankius kaip dildės, metalinės liniuotės, šepečiai ar šluostės su metaliniais daiktais. Dirbant su žemos įtampos skirstomosiomis dėžėmis ir elektros tinklais, reikia užpildyti darbo talonus. Dirbant su žemos įtampos varikliais ir apšvietimo grandinėmis, galima bendrauti žodžiu. Šiuos darbus turi atlikti bent du žmonės.
Saugos priemonės žemos įtampos grandinės elektros energijos tiekimo nutraukimo atveju:
(1) Atjunkite visų techninės priežiūros įrangos dalių maitinimą, išimkite saugiklį ir ant jungiklio valdymo rankenos pakabinkite ženklą su užrašu „Draudžiama jungti, kažkas dirba!“.
(2) Prieš pradedant darbą, būtina patikrinti elektros įtampą.
(3) Prireikus imkitės kitų saugos priemonių.
Pakeitus saugiklį po elektros energijos tiekimo nutraukimo, atnaujinant darbą reikia mūvėti pirštines ir apsauginius akinius.
Saugaus atstumo reikalavimai: Minimalus atstumas tarp žemos įtampos oro linijų ir pastatų.
Elektros oro linijų apsaugos zona yra plotas, sudarytas iš didžiausio apskaičiuoto horizontalaus atstumo nuo laido krašto po vėjo atšokimo ir horizontalaus saugaus atstumo nuo pastato po vėjo atšokimo, sumos tarp dviejų lygiagrečių linijų. 1–10 kV įtampa yra 1,5 m. Požeminių elektros kabelių apsaugos zonos plotis yra plotas tarp dviejų lygiagrečių linijų, sudarytų po 0,75 m abiejose požeminių elektros kabelių linijos įžeminimo stulpų pusėse. Aukštosios įtampos perdavimo linija turi būti daugiau nei 2 m aukščiau už aukščiausią įvairių mechaninių įrenginių dalį, o žemosios įtampos perdavimo linija turi būti daugiau nei 0,5 m aukščiau už aukščiausią įvairių mechaninių įrenginių dalį. Vertikalus atstumas tarp oro laidininkų ir pastatų: esant didžiausiam apskaičiuotam įlinkimui, 3–10 kV linijoms jis turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m; ir atitikti „Metalinių ir nemetalinių kasyklų saugos taisyklių“ (GB16423-2006) reikalavimus.
Minimalus atstumas nuo laido iki žemės arba vandens paviršiaus (m)
Minimalus atstumas nuo kraštinio laido iki pastato
Žaibosaugos įrenginiai turi būti projektuojami griežtai laikantis atitinkamų „Pastatų žaibosaugos projektavimo kodekso“ nuostatų.
Kasyklų pastatai ir statiniai laikomi III klasės žaibosauga. Visuose 15 m ir aukštesniuose pastatuose ir statiniuose turi būti įrengtas žaibosaugos tinklas ir juosta, o kai kuriuose – žaibolaidis apsaugai.
Pagrindiniai žaibosaugos objektai yra kasyklų generatorių patalpos, oro linijos, medžiagų sandėliai ir naftos saugyklos, todėl turėtų būti įrengti žaibosaugos įrenginiai.
Mechaninių pavojų prevencinės priemonės
Mechaniniai sužalojimai daugiausia reiškia sužalojimus, atsiradusius dėl tiesioginio judančių (stacionarių) dalių, įrankių ir mechaninės įrangos apdirbtų dalių sąlyčio su žmogaus kūnu, tokius kaip suspaudimas, susidūrimas, kirpimas, įsipainiojimas, sukimas, šlifavimas, pjovimas, dūrimas ir kt. Šioje kasykloje esančios atviros transmisijos dalys (pvz., smagratis, transmisijos diržas ir kt.) ir besisukančių mechanizmų, tokių kaip oro kompresoriai, uolienų grąžtai, krautuvai ir kt., slankiojančio judėjimo dalys gali mechaniškai pažeisti žmogaus kūną. Tuo pačiu metu mechaniniai sužalojimai yra vieni iš labiausiai paplitusių sužalojimų kasybos gamyboje, o įranga, kuri gali lengvai sukelti mechaninius sužalojimus, yra gręžimo, suslėgto oro ir transportavimo įranga. Pagrindinės prevencinės priemonės apima:
(1) Mechaninės įrangos operatoriai privalo susipažinti su įrangos konstrukcija, veikimo principais, eksploatavimo metodais ir kitomis žiniomis, taip pat suprasti įvairių nelaimingų atsitikimų įrangos eksploatavimo metu prevencijos metodus. Specialios įrangos operatoriai privalo išlaikyti atestatą ir dirbti su sertifikatais. Asmenims, neturintiems operatoriaus statuso, griežtai draudžiama paleisti ir valdyti įrangą, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, tokių kaip sužalojimai ar sugadinimas.
(2) Mechaninė įranga turi būti montuojama pagal įrangos vadovą ir atitinkamus reglamentus, o įrangos darbinių komponentų apsauginiai dangčiai turi būti pilni ir nepažeisti.
(3) Žmonės turėtų vengti judančios įrangos (pvz., automobilių, krautuvų ir kt.) judėjimo diapazono ir įrengti apsauginius įtaisus, kad judančios dalys nenukristų.
(4) Mechaninių pažeidimų kontrolės priemonės daugiausia apima apsauginių barjerų, apsauginių dangčių, apsauginių tinklų ar kitų apsauginių įrenginių įrengimą įvairioms besisukančioms mašinoms, siekiant izoliuoti pavojingas žmogaus kūno ir įrangos dalis. Mechaniniai apsauginiai įtaisai turi atitikti „Mechaninių įrenginių apsauginių dangčių saugos reikalavimus“ (GB8196-87); Stacionarių pramoninių apsauginių turėklų saugos technines sąlygas (GB4053.3-93).
Atsparumo vandeniui ir drenažo priemonės
Kasykla yra atviro tipo kasykla kalvos šlaite, kurios minimalus kasybos aukštis yra 1210 m didesnis už vietinį minimalios erozijos lyginamąjį lyginamąjį rodiklį. Gruntinis vanduo mažai veikia kasybą, o vandens prisipildymas kasybos vietoje daugiausia atsiranda dėl atmosferos kritulių. Todėl kasyklos drenažo ir prevencijos darbai skirti užkirsti kelią atmosferos kritulių paviršinio nuotėkio poveikiui kasyklai.
Pagrindinės kasyklos hidroizoliacijos ir drenažo priemonės apima: sulaikymo ir drenažo griovių įrengimą už kasybos teritorijos ribų ir 3–5 ‰ nuolydžio nustatymą darbo platformoje, kad būtų lengviau nutekėti drenažui; išilginių drenažo griovių ir horizontalių pralaidų įrengimą drenažui keliuose.
Atsparus dulkėms
Dulkės yra vienas pagrindinių profesinių pavojų kasybos gamyboje. Siekiant veiksmingai kontroliuoti dulkių išsiskyrimą ir sumažinti jų poveikį darbuotojams darbo vietoje, šiame projekte pirmiausia įgyvendinama prevencijos politika ir siekiama kuo labiau sumažinti dulkių išmetimą proceso sraute:
(1) Gręžimo įrenginyje turi būti įrengtas gręžtuvas su dulkių surinkimo įtaisu, o gręžimo metu turi būti sustiprintos dulkių prevencijos priemonės, tokios kaip vėdinimas ir vandens purškimas;
(2) Greitkeliuose reikėtų dažnai laistyti, kad transporto priemonių važiuojant sumažėtų dulkių išmetimas;
(3) Po sprogdinimo darbuotojams neleidžiama iš karto įeiti į sprogdinimo zoną. Tik po to, kai dulkės natūraliai išsisklaido, jie gali įeiti į objektą, kad sumažintų dulkių poveikį;
(4) Reguliariai atlikti dulkių koncentracijos darbo vietos ore tyrimus, siekiant užtikrinti, kad dulkių koncentracija darbo vietos ore atitiktų pavojingų veiksnių profesinio poveikio ribinių verčių reikalavimus;
(5) Suteikti asmenines apsaugos priemones kasybos operatoriams ir reguliariai tikrinti visų darbuotojų sveikatą.
Triukšmo kontrolės priemonės
Siekiant kontroliuoti triukšmo taršą, projektuojant reikėtų kuo labiau pasirinkti mažai triukšmo skleidžiančią įrangą; ant didelio triukšmo pneumatinės įrangos, tokios kaip oro kompresoriai ir gręžimo platformos, įrengti duslintuvus; vietose, kuriose yra didelis triukšmo lygis, darbuotojai privalo turėti asmenines apsaugos priemones, tokias kaip garso izoliacinės ausinės, kad sumažintų triukšmo poveikį darbuotojams.
Sprogdinimo saugos priemonės
(1) Atliekant sprogdinimo darbus, būtina griežtai laikytis „Sprogdinimo saugos taisyklių“. Atsižvelgiant į sprogdinimo būdą, mastą ir reljefo ypatybes, pagal sprogdinimo saugos taisykles, sprogdinimo pavojingos zonos ribos turi būti nustatytos pagal sprogdinimo metu taikomus žemės drebėjimo, sprogdinimo smūginės bangos ir atskirų skraidančių objektų saugaus atstumo reikalavimus. Turi būti pastatyti saugos įspėjamieji ženklai ir atlikti įspėjamieji darbai, siekiant užtikrinti personalo ir turto saugą.
(2) Kiekvienas sprogdinimas turi turėti patvirtintą sprogdinimo projektą. Po sprogdinimo saugos personalas privalo atidžiai apžiūrėti darbo zonos saugos situaciją ir prieš atnaujindamas darbus patvirtinti sprogdinimo vietos saugumą.
(3) Sprogdinimo darbus atliekantis personalas privalo būti apmokytas sprogdinimo technologijos, būti susipažinęs su sprogdinimo įrangos veikimu, naudojimo metodais ir saugos taisyklėmis bei turėti darbo pažymėjimą.
(4) Sprogdinimo darbai griežtai draudžiami prieblandoje, esant tirštam rūkui ir perkūnijai.
(5) Sprogdinimas šalia galutinės pasienio būsenos yra kontroliuojamas, siekiant išlaikyti uolienų masės vientisumą ir pasienio būsenos stabilumą.
Įrašo laikas: 2023 m. balandžio 14 d.